Pristatomi pirmieji Lietuvoje komiksai vaikams lengvai suprantama kalba
Komiksą „Romos įkūrimo legenda. Ką išgelbėjo vilkė?“ atsisiųskite iš čia.
Komiksą „Vilniaus įkūrimo legenda. Ką susapnavo Gediminas?“ atsisiųskite iš čia.
Rūta Norkūnė ir Greta Alice pristato pirmuosius Lietuvoje – o gal net ir pasaulyje – komiksus vaikams lengvai suprantama kalba: „Romos įkūrimo legenda. Ką išgelbėjo vilkė?“ ir „Vilniaus įkūrimo legenda. Ką susapnavo Gediminas?“. Šie leidiniai kviečia jaunuosius skaitytojus pasinerti į dviejų sostinių istorijas, o kartu – atrasti skaitymo džiaugsmą net ir tada, kai tradiciniai tekstai atrodo per sudėtingi. Komiksus galima nemokamai atsisiųsti internetu, o gyvai jie buvo pristatyti festivalyje „Vaikų knygų sala“.
Tad apie komikso sukūrimo aplinkybes, lengvai suprantamą kalbą, temas ir skaitytojus kalbamės su autorėmis.
Kaip kilo mintis sukurti komiksą vaikams lengvai suprantama kalba? Kas buvo tas pirmasis impulsas – idėja, situacija, susitikimas ar skaitytojų poreikis? Ir kodėl šis komiksas skirtas būtent vaikams?
Rūta: Kadangi man šitas pasiūlymas atėjo kombinacijoje su Greta Alice, tai aš labai daug negalvodama ir pasitikėdama Gretos patirtimi kuriant komiksus mielai sutikau pabandyti. Savo ruožtu pasiūliau komiksus kurti apie dviejų miestų įkūrimo legendas.
Tikrai labai smalsu buvo pamatyti, kaip vaikai skaitys ir sutiks šį žanrą, kuris, man atrodo, yra labai patraukus dėl savo vizualumo ir įtraukia skaityti.
Nedrąsu sakyti, kad tai pirmasis lengvai suprantamas komiksas pasaulyje – kelis užsienio supaprastintos kalbos komiksus internete matėm, bet pavartyti jų nepavyko, tad sunku pasakyti, ar tekstams ir vaizdui ten buvo taikytas lengvai suprantamos kalbos metodas. Bet Lietuvoje tai tikrai toks pirmas!
Greta: Visų pirma, man pačiai komiksai yra ypatinga, fantaziją žadinanti literatūros forma – atrodo, joje lieka daug erdvės vaizduotei, tačiau kartu vaizdas nuolat lydi tekstą ir kūrybiškai papildo pasakojimą suteikdamas jam itin daug informacijos. Na, įsivaizduokite, kiek žodžių reikėtų nupasakoti… senovinei piliai? Kiek langų, kokia konstrukcija, forma, spalva, aplinka – įtariu, prireiktų daugiau nei vieno puslapio. Komiksai gali pagelbėti ir visą šią informaciją sudėti į vieną langelį. Vis paminiu vaikams, kad štai, istorijos vadovėliai galėtų būti tiesiog komiksai!
Lankydamasi mokyklose susiduriu ir su moksleiviais, kurie turi intelekto ar skaitymo bėdų, ir atvertusi savo atsivežtus komiksus kaskart iš naujo nustembu, kaip vaizdų seka ir trumpas tekstas sukelia jausmą, kad pagaliau jie gali skaityti ir suprasti, kas vyksta. Kartais tai būna net pirmoji jų perskaityta knyga!
Taigi pradėjome tyrimą – išnaršėme visą internetą, bibliotekas ieškodamos, kaip atrodo komiksas, sukurtas lengvai supratama (easy-to-read) kalba. Likome nustebusios ir tai dar labiau mus įkvėpė – tokio leidinio surasti niekaip nepavyko. Nėra! Taigi puiki proga imti ir sukurti, gal net pirmąjį lengvai suprantamą komiksą pasaulyje.
Kokią istoriją norėjote papasakoti?
Rūta: Aš esu praminusi save miestinėtoja, rašau pažintines knygas vaikams, bet daugiausiai miesto istorijas pasakoju gyvai. Todėl komikse labai norėjau tą gyvo pasakojimo, storytellingo emocijas, linksmumą ir juokelius įtraukti – įsitikinau, kad komiksas tam tikrai yra puikiausias žanras! Taigi gavau progą nenuobodžiai (tikiuosi!) papasakoti dviejų skirtingų šalių – Lietuvos ir Italijos – sostinių įkūrimo legendas ir dar pabaigoje pridėti kelis pasakojimus apie svarbesnius tų miestų objektus.
Greta: Šis komiksas, kaip minėjo Rūta, nebūtų atsiradęs be festivalio įkūrėjo Justino Vancevičiaus užmanymo, kad na, paruoškime festivaliui tai, ko dar niekas nematė. Kaip ir kasmet, festivalis fokusuojasi į viešinčią kviestinę šalį, o šiemet tai Italija. Rūta ilgai nesukusi galvos pasiūlė, kad štai, sukurkime du leidinius – lengvai suprantamus komiksus, kurie papasakotų Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas, taigi pasičiupusios Gedimino bei Remulo ir Romo legendas pradėjome savo sunkią ir intensyvią kelionę, nes sukurti tai, ko niekada nebuvo, yra mažų mažiausiai rizikinga! Vien sugalvoti formatą, kaip langeliai išsidėstytų lape, kaip juos sunumeruoti, kaip išlaikyti atstumą tarp puslapių, kaip įterpti kalbos burbulus, buvo ilgas paieškų kelias. Čia mums gelbėjo specialioji pedagogė Reda Andriekutė Kestkauskė, kuri kiekvieną mūsų vizualų ir tekstinį žingsnį kantriai nešė parodyti vaikams su specialiaisiais poreikiais ir grįždavo pas mus su komentarais – juk galimybės pačios pamatyti taip, kaip mato šie vaikai, neturime, tad tikrinom ir taisėm.
Kuo jus pačias patraukė būtent lengvai suprantamos kalbos forma – kuo ji skiriasi nuo įprastos kūrybos vaikams?
Rūta: Gal banalus atsakymas, bet man atrodo, jog labai dažnai klaidingai manoma, kad jeigu tau sunku skaityti ir suvokti tekstą, tai imk vaikišką knygelę su paveiksliukais ir tau bus kaip tik. Iš tikrųjų, dažniausiai vaikiškos knygos labai nelengvos perskaityti dėl sudėtingų dizaino sprendimų, ilgų sakinių sandaros, perkeltinių reikšmių, vaizdingesnių žodžių – juk norime turtinti ir plėsti vaikų žodyną, dar labai dažnai ir tema ar turinys neatitinka vaiko amžiaus, gali visiškai nesudominti. O kartais net ir priešingą efektą turi – atgraso vyresnį skaitytoją nuo skaitymo. Tai tas vaikiškas ir vaikams nebūtinai yra lengviau suprantamas tiems, kam sunku suprasti.
Greta: Manau, kad galimybė skaityti turi būti prieinama kiekvienam, juk skaitydami galime ne tik sužinoti daug faktų, bet ir masažuoti savo fantaziją, pasinerti į kitus pasaulius. Norėtųsi, kad tai galėtų patirti kiekvienas, ir, žinoma, ne ką mažesnis svertas toliau dirbti su lengvai suprantamos kalbos leidiniais būna išgirdus, kad mūsų išleisti kūriniai tapo pirmąja vaiko perskaityta knyga – tai nuneša stogą iš džiaugsmo ir įkvepia ieškoti naujų formų, kaip palengvinti skaitymą išsaugant skaitymo džiaugsmą.
Rūta, tai ne pirmas jūsų tekstas, perteiktas lengvai suprantama kalba. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip per laiką keitėsi jūsų požiūris į rašymą „lengvai“?
Rūta: Lengvai suprantamą kalbą pradėjau vartoti intuityviai, dar net nežinodama, kad yra toks metodas ir jo gairės. Jau 10 metų dirbu edukatore ir man visada rūpėjo kultūros prieinamumas. Apie įtrauktį ir jos „įrankius“ pradėjau mokytis iš muziejaus projekto, kuriame kūrėme edukacinius užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Būtent tada labai praktiškai pamačiau, kaip gali būti sunku suvokti įprastą kalbą ir skaityti tekstus. Vėliau dar daugiau vaikų, patiriančių skaitymo iššūkių sutikau, kai nuėjau dirbti į mokyklą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Vienoje mano mokomoje klasėje trečdalis vaikų turėjo vienokių ar kitokių mokymosi iššūkių ir visiems jiems buvo sunku skaityti. Sudėtinga situacija, nes vadovėlių specialių nėra, grožinių knygų, kurios būtų pritaikytos ir sudominančios skaityti, taip pat nebuvo. Netrukus iš draugės mokslininkės sužinojau, apie lengvai suprantamos kalbos metodą ir man kilo mintis, kad reikia sukurti kažką naudinga vaikams ir mokytojams. Taip prieš dvejus metus atsirado pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga „Skaityk lengvai“ vaikams lengvai suprantama kalba su aštuoniais lietuvių autorių tekstais apie vaikus. Po metų išleidome dar vieną pasakų leidinį.
Nors metodo pavadinime yra žodis „lengvai“ rašyti remiantis juo man vis dar nėra labai lengva. Tikrai labai daug analitiško mąstymo ir atidumo reikia rengiant tekstus, kad jie tikrai taptų lengviau suprantami, bet neprarastų turinio esmės ir būtų literatūriški. Nuolat turi galvoti apie sakinio struktūrą, žodžių sudėtingumą, numatyti, kaip kuo geriau pritaikyti iliustraciją.
Greta, jums taip pat teko kurti iliustracijas, padedančias perteikti tekstą lengvai suprantama kalba. Kokias patirtis iš ankstesnių projektų atsinešėte?
Greta: Nuo pirmojo projekto lengvai suprantama kalba itin sunku išlipti iš savo asmeninio maksimaliai tiršto, spalvingo ir sluoksniuoto stiliaus, regis, taip norisi visko pripaišyti, priraišioti ir pridėti visokiausių slaptų detalyčių. Pirmosios knygos procese pamenu, kaip kaskart specialioji pedagogė grįždavo su vaikų komentarais ir prašydavo ravėti, ravėti ir minimalizuoti – palikti tai, kas svarbu ir aišku, bet išlaikyti žaismingumą ir patrauklų jausmą. Turbūt ryškiausias atsiminimas, kai iliustravau Šatrijos Raganos „Mergaitę su vyšniomis“. Istorijoje minima, kad laikydamasi susitarimo vyšnių nevalgyti, mergaitė jas lyžteli liežuviu. Regis, kur problema? O problema buvo ir ją ištaisyti buvo be galo ilgas procesas. Pateiktus pirmuosius vaizdus, vaikai ėmė kritikuoti, kad liežuvis nupieštas NETINKAMAI. Mergaitė jau beveik valgo vyšnias, arba nepakankamai jas liečia liežuviu. Sukūriau daugiau nei trisdešimt vieno epizodo iliustracijų, kol galiausiai vaikai sutiko – štai, dabar jau atitinka tekstą! Teko gerokai paplušėti ir galutinai įsitikinti, kaip svarbu atkurti vizualinę tiesą, kuri minima tekste, be perdėtų interpretacijų.
Kokie buvo didžiausi kūrybiniai iššūkiai šįkart?
Rūta: Komikso kūrimas man buvo naujiena visomis prasmėmis. Komiksą kūriau pirmą kartą. Ir taip pat pirmą kartą kūriau originalius tekstus lengvai suprantama kalba, o ne parengiau pagal jau esantį kažkieno kito sukurtą originalų tekstą. Įdomu ir kartu nelengva, kad komiksas vis dėlto yra pasakojimas paveikslėliais, galutinis tekstas jame atsiduria jau po to, kai aiškus vaizdų scenarijus ir kadruotė. Kartais jaučiausi, kad kuriame kažką panašaus į animacinį filmuką.
Greta: Labai daug dėmesio ir pastangų teko įdėti kuriant patį komikso formatą: kaip pakviesti jaunuosius skaitytojus sekti langelius tam tikra tvarka, kaip vaizdais nupasakoti visą legendą pasitelkiant kuo mažiau teksto, kaip vaikus supažindinti su veikėjais ir pristatyti juos taip ryškiai, kad jiems vis atsikartojant kituose puslapiuose nekiltų klausimo – iš kur šis dėdė čia ir ką jis veikia?! Su Rūta šimtus kartų keitėme vaizdus, net ir smulkiausias detalytes – ei, antakiai atrodo išsigandę o ne pikti, ei, ar šis žodis pakankamai paprastas, kad jį vartotume? Labai tikimės, kad šis formatas, lengvai suprantamo komikso, bus nauja ir naudinga literatūros forma.
Kaip suprantu, iš pradžių tekstai turi būti išbandomi tikslinėje grupėje – kaip atrodo šie susitikimai su vaikais? Ką įdomaus ar netikėta sužinojote iš jų reakcijų? Ar yra buvę, kad vaikai pasiūlė ką nors, kas pakeitė jūsų kūrybinį sprendimą?
Rūta: Komiksus išbandė vaikai, kuriems sunku skaityti ir suprasti tekstus. Vaikams juos išbandyti padėjo specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė. Labai dažnai po išbandymo tekste ir iliustracijose įvyksta pokyčių, ypač dažnai tenka keisti ar dar patikslinti konkrečius žodžius. O keliose vietose, pamenu, žodžius išvis ištrynėme, kad liktų daugiau vaizdo. Ne visiems vaikams buvo intuityviai aišku, kaip skaityti komiksą. Todėl komikso pradžioje atsirado nedidelė instrukcija ir paaiškinimas, kas gi yra komiksas ir kaip jį skaityti.
Greta: Kurti vaizdus vaikams, turintiems skaitymo bėdų, išties rizikinga! Ne kartą nupiešusi pasakos veikėją su žaviais ūsiukais, gavau skubių komentarų, kodėl piešiu Hitlerį? Arba, kodėl skirtingose istorijose ta pati gelsvaplaukė mergaitė, ar ji gyvena dviejose pasakose? Trini ūsus arba keiti jų formą, rusvini plaukus, ieškai būdų, kaip supaprastinti skaitomą tekstą, nekelti dviprasmybių.
Ar planuojate tęsti darbą su lengvai suprantama kalba? Galbūt jau turite minčių, kokią istoriją norėtumėte papasakoti kitą kartą?
Rūta: Tikrai taip, kitais metais Vaikų knygų salos garbės viešnia Švedija, tad ir koks nors truputį pažintinis, truputį pašėlęs komiksas lengvai suprantama kalba apie Švedijos legendą turėtų pasirodyti.
Greta: Esu visa širdimi viltyje, kad komiksai „Romos įkūrimo legenda. Ką išgelbėjo vilkė?“ ir „Vilniaus įkūrimo legenda. Ką susapnavo Gediminas?“ plačiai pasklis po bibliotekas, mokyklas ir visas vietas, kur jų laukia skaitytojai, ir sulauks gausaus dėmesio. O mums su Rūta tada nebeliks nieko kita, kaip imtis naujų pasakų ir legendų, kurios virs spalvingais, pagaviais komiksais.
GALERIJA
